MTD dalys: kokios atsarginės dalys reikalingiausios po žiemos sezono?
-
Pagaliau! Saulė šviečia, žibutės lenda, o kažkur toli jau kvepia šašlykais. Pavasaris. Bet kartu su juo ateina ir tas neišvengiamas momentas – pirmasis žolės pjovimas. Garažo ar sandėliuko kampe liūdnai dulka per žiemą pamiršta technika. Ir štai, ateina šeštadienio rytas, ryžtingai timptelima užvedimo virvutė ir... tyla. Dar kartą. Tyla. Trečias kartas, jau su lengvu pykčio priepuoliu. Nieko. Prasideda pavasarinė panika, nes žolė, atrodo, auga tiesiog akyse, o vejapjovė nepasiduoda jokioms provokacijoms.
Šalta, drėgna lietuviška žiema yra tikras išbandymas ne tik mūsų kantrybei, bet ir sodo technikai. Per tuos kelis mėnesius stovėjimo benzinas virsta neaiškios konsistencijos guma, metalinės dalys pasidengia vos matomu korozijos sluoksniu, o guminės detalės praranda elastingumą. Bet nereikia pulti į neviltį ir skambinti kraštovaizdžio dizaineriams. Dažniausiai problema slypi keliose specifinėse detalėse, kurios pirmosios pasiduoda šalčio ir laiko poveikiui. Laiku pasirūpinus reikalingomis atsarginėmis dalimis, sezoną galima pradėti be streso. O kad žinotumėte, ką tikrinti pirmiausia, panagrinėkime, kurios mtd dalys ir kitos sodo technikos dalys yra didžiausioje rizikos zonoje.
Pavasarinis galvos skausmas – neužsivedantis variklis
Tai absoliuti klasika. Devyniais atvejais iš dešimties, jei technika puikiai veikė rudenį, o pavasarį nebesiveda, kaltas yra kuras ir su juo susijusios sistemos. Per žiemą bake paliktas benzinas, ypač jei jo buvo nedaug, praranda savo savybes, išsiskiria nuosėdos, kurios užkemša karbiuratorių. Karbiuratorius – tai tarsi variklio „smegenys“, maišančios orą su kuru, ir jis yra neįtikėtinai jautrus nešvarumams. Užsikimšę purkštukai (žikleriai) reiškia, kad variklis tiesiog negauna „maisto“. Kartais užtenka specialaus valiklio, bet dažnai tenka viską ardyti ir valyti. Kitas kaltininkas – uždegimo žvakė. Dėl drėgmės ar seno kuro ji gali pasidengti apnašomis ir nebemesti kibirkšties. Tai viena paprasčiausiai pakeičiamų žoliapjovės dalių, bet apie ją dažnai pamirštama. Galiausiai – oro filtras. Sandėliuke per žiemą jį galėjo pamėgti pelės arba jis tiesiog sudrėko ir nebepraleidžia oro. Be oro, kaip ir be kuro, variklis neveiks.
Degalų sistemos reanimacija
Gerai, tarkim, žvakė gera, filtras švarus, bet kuras vis tiek nepasiekia tikslo. Tęsiame paieškas degalų sistemoje. Žiemos šalčiai labai neigiamai veikia gumines ir plastikines dalis. Viena iš populiariausių mtd dalis, kurią tenka keisti pavasarį, yra vadinamoji „pompikė“ arba grunto siurblys (primer bulb) – tas minkštas guminis mygtukas, kurį paspaudžiame prieš vesdami šaltą variklį. Per žiemą guma sukietėja, sutrūkinėja ir paspaudus nebesukuria vakuumo, reikalingo kurui įtraukti. Lygiai tas pats nutinka ir su kuro žarnelėmis. Jos gali atrodyti sveikos, bet vos pajudinus sutrūkinėja ir pradeda leisti orą arba, dar blogiau, benziną. Tai jau pavojinga. Taip pat bake esantis kuro filtras – maža, bet svarbi detalė. Jei jis užsikimšęs pernykštėmis nuosėdomis, variklis „dūsta“ vos gavęs apkrovos. Visos šios sodo technikos dalys nėra brangios, bet jų gedimas gali sugadinti visą savaitgalį.
Kai peiliai jau „matė gyvenimo“
Tarkime, variklis stebuklingai užsivedė iš pirmo karto. Valio! Išstumiame vejapjovę į pievą, o ji, užuot gražiai kirpusi, pradeda draskyti ir plėšyti žolę, palikdama bjaurius geltonus galiukus. Kas nutiko? Ogi peiliai. Rudenį, paskutinį kartą pjaunant, tikriausiai buvo „pagautas“ koks nors akmenukas, šaka ar kurmio kauburėlis. Per žiemą apie tai sėkmingai pamiršome, o dabar turime rezultatą. Peiliai būna ne tik atšipę, bet ir išbalansuoti ar net įtrūkę. Atšipęs peilis žolę plėšia, o tai atveria kelią ligoms ir sausėjimui. Dėl išbalansavimo atsiranda baisi vibracija, kuri „suvalgo“ variklio ir korpuso guolius. Galima bandyti galąsti, bet jei peilis stipriai pažeistas, geriau nerizikuoti. Nauji vejapjovės dalys, ypač peiliai, yra investicija į gražią veją. Renkantis naujus, svarbu atkreipti dėmesį, kad tai būtų būtent jūsų modeliui skirtos mtd žoliapjovės dalys, nes skiriasi ne tik ilgis, bet ir tvirtinimo skylės.
Dirželiai ir pavaros – kas ten cypia?
Jei turima vejapjovė yra savaeigė arba tai sodo traktoriukas, pavasarį gali laukti dar viena staigmena – cypimas, trūkčiojimas arba apskritai nejudėjimas iš vietos. Kaltininkas – pavaros dirželis. Kaip ir visos guminės vejapjovių atsarginės dalys, dirželiai nemėgsta šalčio. Jie sukietėja, praranda elastingumą, o kartais tiesiog sutrūkinėja nuo senatvės. Pirmą kartą įjungus pavarą, senas diržas gali tiesiog nutrūkti arba pradėti slysti skriemuliais, skleisdamas ausį rėžiantį garsą. Tai ypač aktualu ieškant savaeigių žoliapjovių dalys. Kartais problema būna ir pavaros troselis, kuris per žiemą tiesiog užstringa šarve dėl patekusios drėgmės ir korozijos. Patikrinti dirželių būklę pavasarį yra būtina, nes jei jis nutrūks vidury darbo, teks visą agregatą stumti atgal į garažą rankomis. O traktoriuko atveju – gal net tempti.
Užvedimo mechanizmo bėdos
Grįžkime prie pačios pradžios – to momento, kai bandome užvesti variklį. Traukiame už virvutės... ir ji lieka rankose. Arba traukiame, o ji nebegrįžta atgal. Taip, užvedimo starteris – dar viena silpnoji vieta. Pati virvutė per laiką dyla, trupa, o per žiemą drėgmė galutinai „pribaigia“ jos pluoštą. Kartais trūksta ne pati virvutė, o stringa viduje esanti grąžinimo spyruoklė. Ji dažniausiai būna plieninė ir per žiemą garaže tiesiog parūdija arba lūžta nuo nuovargio. Tai viena iš labiausiai erzinančių mtd dalys, nes variklis gal ir puikus, bet jo net patikrinti neįmanoma. Keisti visą starterio mazgą paprastai būna lengviau, nei bandyti susukti tą piktą spyruoklę rankomis, nors taupantieji bando keisti tik pačią virvutę. Bet kokiu atveju, tai labai dažnos vejapjovių dalys, kurių prireikia pavasarį.
Ratai, guoliai ir korpuso reikalai
Atrodo, smulkmena, bet kai bandai pjauti, o vejapjovė važiuoja tik į šoną arba vienas ratas kliba labiau nei pieninis dantis, darbas tampa kankyne. Per žiemą drėgmė ir šalčio ciklai paveikia ratų guolius. Jie aprūdija, užstringa, ir ratas pradeda suktis sunkiai arba išvis nesisuka. Jei ratai plastikiniai, jie gali tiesiog sutrūkinėti nuo šalčio, ypač jei rudenį buvo palikti purvini – sukietėjęs purvas veikia kaip pleištas. Patikrinti, ar visi ratai laisvai sukasi, yra būtina. Kartais tereikia juos nuimti, išvalyti ašis ir sutepti. Bet jei guolis jau „ūžia“ ar kliba, teks ieškoti naujų. Tai ganėtinai universalios žoliapjovių dalys, bet MTD modeliai kartais turi specifinius ratų tvirtinimus, todėl verta ieškoti būtent mtd žoliapjovės dalys, kad viskas tiktų idealiai ir nereikėtų „burti“ garaže.
O kaip su pjūklais? Juk ne tik žolė auga!
Pavasaris – tai ne tik žolės pjovimas, bet ir medžių genėjimas, malkų ruošimas. Jei sandėliuke žiemojo ir benzininis pjūklas, jam galioja tos pačios taisyklės. Dažniausiai kenčia kuro sistema (filtrai, žarnelės) ir uždegimo žvakė. Tačiau pjūklai turi ir specifinių problemų. Pavyzdžiui, grandinės alyvos siurblys. Jei rudenį bake liko alyvos, per žiemą ji sutirštėja ir užkemša sistemą. Pavasarį užvedus pjūklą, grandinė sukasi „sausa“, dėl ko akimirksniu perdega ir pati grandinė, ir pjovimo juosta (šina). Tai jau rimtesnės ir brangesnės pjūklų dalys. Pati grandinė per žiemą taip pat gali pasidengti rūdimis, jei nebuvo tinkamai sutepta. Atšipusi grandinė yra dar vienas galvos skausmas – pjūklas ne pjauna, o „graužia“ medį. Todėl pjūklų dalis numeris vienas pavasarį (be kuro filtro) yra nauja arba gerai pagaląsta grandinė.
Kodėl serviso meistras Petras renkasi originalą?
Galiausiai, kai jau aišku, ką reikia keisti, kyla amžinasis klausimas: pirkti originalias dalis ar ieškoti pigesnių alternatyvų? Rinka pilna įvairiausių variantų. Atrodo, koks skirtumas, koks tas oro filtras ar dirželis? Bet skirtumas yra. Kaip sako vienas pažįstamas serviso meistras Petras, turintis dvidešimties metų patirtį: „Pigiausia dalis yra ta, kurią perki tik vieną kartą.“ Ir tame daug tiesos. Originalios mtd atsarginės dalys yra pagamintos tiksliai pagal brėžinius, išlaikant reikiamą medžiagų kokybę. Pigesnis dirželis gali būti keliais milimetrais per ilgas ar per trumpas ir dėl to nuolat slysti arba veikti per didele įtampa, taip gadindamas skriemulius. Neoriginalus peilis gali būti pagamintas iš minkštesnio metalo ir atšipti po pirmo susidūrimo su kietesniu žolės kuokštu. Taupydami kelis eurus dabar, rizikuojame rimtesniu gedimu viduryje sezono. Kai kalbame apie vejapjovių dalys ar pjūklų dalys, kokybė visada atsiperka.
Taigi, garaže stovinti technika nėra pasmerkta. Tai tiesiog mechanizmas, reikalaujantis šiek tiek pavasarinio dėmesio po ilgo ir šalto žiemos miego. Kaip matome, dažniausiai problemos kyla ne dėl sudėtingų variklio gedimų, o dėl palyginti smulkių, bet kritiškai svarbių komponentų – kuro sistemos elementų, dirželių, peilių ir užvedimo mechanizmų. Būtent šios mtd dalys ir kitos vejapjovių atsarginės dalys dažniausiai neatlaiko lietuviškos žiemos išbandymų.
Proaktyvus požiūris yra raktas į sėkmingą sezoną. Užuot laukus, kol žolė pasieks kelius ir tada panikuojant ieškojus detalių, geriau viską patikrinti dar ankstyvą pavasarį. Užsisakyti reikiamas mtd atsarginės dalys iš anksto reiškia, kad pirmąjį šiltą savaitgalį bus galima mėgautis darbu, o ne keiksnoti neveikiančią techniką. Juk tvarkinga sodo technika – tai pusė darbo gerovės link.
Esminiai faktai apie pavasarinę MTD technikos priežiūrą
• Dažniausia MTD ir kitų vejapjovių neužsivedimo priežastis pavasarį – per žiemą bake paliktas senas benzinas, užkemšantis karbiuratorių.
• Guminės dalys, tokios kaip kuro žarnelės, grunto siurbliukai („pompikės“) ir pavaros dirželiai, dėl žemos temperatūros praranda elastingumą, sutrūkinėja ir tampa vienomis reikalingiausių atsarginių dalių.
• Atšipę ar pažeisti vejapjovės peiliai ne pjauna, o plėšia žolę, todėl veja pradeda gelsti ir yra labiau pažeidžiama ligų.
• Užvedimo virvutės ir starterio spyruoklės dažnai genda dėl per žiemą susikaupusios drėgmės, korozijos ir natūralaus nusidėvėjimo.
• Nors pigesnės neoriginalios sodo technikos dalys vilioja kaina, originalios mtd dalys dažniausiai užtikrina tikslų atitikimą ir ilgesnį tarnavimo laiką.